Susitikimai
Harmonijoje su gamta tarp šviesių ir atvirų žmonių
2019-03-15

Atklydę į Krunus (Širvintų r.) pas Raimondą ir Dovilę Bružus, patekome į šiuolaikišką, šviesų ateities kaimą. Jame – aštuonios sodybos, kuriose gyvena jaunos ir vidutinio amžiaus šeimos, turinčios savo verslus, užsiėmimus mieste.

Raimondas ir Dovilė, mokslinęsi Danijoje, keliavę po įvairias pasaulio šalis, apsistojo Krunuose, pasistatė šiuolaikinį šiaudinį namą ir turi tvirtą, kartu gamtai draugišką gyvenimo sampratą, kuri ryški ne tik jų žodžiuose, bet ir gyvensenoje. „Šiaudiškumas – tai ne tik šiaudai namo sienoje, tai filosofija“, – įsitikinusi jauna pora, auginanti 6-erių Sibilę ir kelių mėnesių Jonarą.

„Kai žmogui pasakai „šiaudinis namas“, tai iškart galvoje kyla visos su šiaudais siejamos rizikos: ir pelės sugrauš, ir sudegs, ir supus, ir supelys, – juokiasi Raimondas. – Tiek mūsų, kaip šeimos, tiek mano, kaip statybininko, užduotis – keisti neigiamą žmonių požiūrį į šiaudinius namus. Kviečiame atvažiuoti ir pabūti šiaudiniame name. Krunuose yra daugiau tokių namų – skirtingi sprendiniai, skirtingi dizainai.“

Raimondas, padedamas Dovilės, šių metų balandį išleido knygą-praktinį vadovą „Statau šiaudinį namą“, yra įkūręs šiuolaikiškų šiaudinių namų statybos verslą „Kruna“ ir gali įvardyti jau keliolika savo (su bendradarbiais) statybos šiaudinių namų. Dovilė yra jo bendražygė ir idėjų palaikytoja.

Kaimų registre 2011 m. Krunuose dar buvo 0 gyventojų, nors 1942 m. – apie 50. Dabar kaimas tarsi iš naujo atgijęs. Dabartinių gyventojų siekiamybė yra neskubus gyvenimo būdas. „Žinoma, išvažiavus iš namų į darbą mus pasiveja tikrovė, tačiau siekiame pajusti gyvenimą, iš tikrųjų gyventi“, – sampratą apibūdina Raimondas. Jam pritaria ir Dovilė, sakydama, kad subalansuotai praleisti dieną padeda harmoningas buvimas su gamta.

Kartu jauna pora realiai vertina savo gyvenimą ir teigia, kad buvo į Krunus atvažiavusių idealistų entuziastų, kurie turėjo nerealių svajonių kurti ir vaikų darželį, ir maistą patiems augintis, bet visada pirmiausia tenka atsakyti į klausimą – iš ko gyvensi, iš kur gausi pinigų?

„Svajonėse yra minčių sukurti kaimą su takeliais, alėjomis, kad mašinos nevažinėtų (jas būtų galima palikti kaimo prieigose esančioje aikštelėje), kad nenaudotume benzininių įrankių, nedrumstume natūralios ramybės. Kiek tai praktiškai įmanoma? Greičiausiai tai tik siekiamybė“, – pasakoja Raimondas. Su kaimynais yra sutarę neburbinti žoliapjovių ar kitų įrenginių savaitgaliais. Visus vienija lėtesnis, tylesnis, paprastesnis gyvenimas gamtoje.

Statybininko genai – iš šeimos

Dabartinė Bružų sodyba užima 0,5 ha ploto. „Dėl žolės aplinkui... Bandžiau dvejus metus pjauti (norėjau atnešti miestą į kaimą), bet supratau, kad esu bejėgis kovoti ir gamta gražesnė natūrali. Kiekvieną metų laiką ji vis kitaip atsiskleidžia“, – sako Raimondas.

Jis dirba visame Vilniaus regione, į darbą kasdien nuvažiuoja 60–70 kilometrų, tad bandyti ūkininkauti, net ir savo reikmėms, pasirodė netikslinga.

Vyras gimęs Viekšniuose (Mažeikių r.), Dovilė – Molėtų rajone. Baigę bakalauro studijas abu išvažiavo į Daniją studijuoti magistrantūroje ir ten susitiko. Dovilė studijavo inovacijų vadybą, Raimondas – statybos inžineriją. Gyvenimo akibrokštas, bet Raimondas neįgyvendino savo magistrantūros plano, jo pasirinkta tema apie šiaudinius ir molinius namus toje šalyje pasirodė neaktuali. Rašė apeliaciją, bet nesitikėjo palankaus sprendimo, nes buvo užsienietis.

Autostopu abu keliavo iš Danijos į Ispanijos pietus. Paskui pusę metų praleido mainų programoje Pietų Korėjoje. Vėliau dar pusę metų atliko praktikas Indijoje. „Dar labai norėjome aplankyti Karibų regioną, bet atsiradusi dukrelė Sibilė truputį sustabdė keliavimo etapą. Grįžome į Lietuvą ir jau 5-erius metus niekur nebekeliaujame“, – linksmai pasakoja savo susipažinimo istoriją Dovilė ir Raimondas.

Dar būdami Indijoje apsisprendė grįžę į Lietuvą ieškoti tylios ir ramios gyvenamosios vietos. Raimondas norėjo savo rankomis pastatyti namą. „Gal tai yra jo genuose, jis yra statybininkas, nors tu ką“, – šypsosi Dovilė.

Dovilė ir Raimondas sako, kad harmoningas buvimas su gamta padeda nejausti nuovargio

Jau Raimondo senolis dirbo statybose su santechnika. Tėtis turėjo įmonę, kurioje dirbo per 100 žmonių. Tuo metu tai buvo viena didžiausių įmonių Mažeikių rajone. Visos Raimondo vasaros nuo kokios 6 klasės savanoriškai praėjo toje įmonėje. Įstojo į Vilniaus Gedimino technikos universiteto statybos specialybę. Išskyrus 9 mėnesių darbą Danijos batų sandėlyje, kai reikėjo uždirbti pinigų dabartiniam namui statyti, daugiau niekur be statybų Raimondas taip ir nedirbo.

Taigi, vienų draugų patarimu atvykę į Krunus dar šiek tiek mąstė ir taupė pinigus. Danijoje Raimondas dirbo, Dovilė augino Sibilę ir baiginėjo mokslus. Daugiau nei per metus susitaupė „geram pusei namo“, anot Raimondo. Pasistatęs namą, šeimos vyras gavo ir pirmąjį užsakymą.

Bružai leidžia sau nedirbti pirmadieniais, o šiaudinių namų statybos įmonėje „Kruna“ dirba 7 valandas per dieną, kad turėtų šeimyninius vakarus. Planuoja savo sodybvietėje pasistatyti dar 2–3 šiaudinius namukus nuomai, kaip kaimo turizmo sodybėles, kad juose galėtų pagyventi norintieji poilsio, ramybės ir natūralios gamtos su apžėlusiais takeliais. „Pas mus užsuka įdomūs, saviti žmonės, kokių mieste gyvendamas greičiausiai nesutiksi, – mano Dovilė. – Tamsaus kaimo, kuriame šlaistosi žmogystos su bambaliais, sampratą lietuvių galvose reikia pakeisti.“

Bazinės žinios ir meistrystė

Studijuojant Danijoje, rekomenduojama mokslų dalis – stažuotė, tad abu susiradę užsiėmimus Indijoje. Dovilė – reklamos, Raimondas – statybos srityje. Ten gamino surenkamus namus (pre fabricated). Jei nebūtų pagyvenę Haidarabade (miestas pietinėje Indijoje, Andhra Pradešo ir Telanganos valstijos sostinė – red. past.) ir Pietų Korėjoje, gyvenimas gal ir būtų susiklostęs kitaip. Tačiau gyvenimas didžiuliame mieste su 8 mln. gyventojų, kur žmonių knibždėlynas, tikra mėsmalė, ir dirbant įmonėje, kur buvo gaminami namukai su plastikinėmis detalėmis, atgrasė nuo didmiesčio gyvenimo būdo ir pastūmėjo gamtos link.

„Tiek gyvenimas, tiek pati statyba ten man atrodė nenatūrali. Akys krypo į mišką, – prisimena Raimondas – Pradėjau skaitinėti, radau gražių nuotraukų internete, pradėjome fantazuoti, nors Lietuvoje labai mažai literatūros apie statybas. Vienintelė knyga apie šiaudinius namus buvo bendro pobūdžio, su istorinėmis įžvalgomis, su ekotendencijomis, bet technologinių dalykų ten nebuvo.“

Dovilė pastebi, kad Lietuvoje paplitęs nusistatymas prieš šiaudinius namus, esą jie – kaip urveliai. Bet kai stato profesionalus statybininkas, šiaudiniai namai gali atrodyti ir labai moderniai, pagal visas naujausias technologijas pastatyti.

„Vizualiai šiaudinis namas gali atrodyti kaip fantazija leidžia. Gal dangoraižis sudėtingiau gautųsi, bet ir jį įmanoma pastatyti – juokiasi Raimondas. – Fasadas gali būti ir tinkuotas, ir dailylentėmis apkaltas, ir su skalūno akmeniu.“

Profesionalų, galinčių nubraižyti šiaudinio namo karkasą ir pastatyti, Raimondas sutikęs labai mažai. Knygoje „Statau šiaudinį namą“, rengtoje keturis mėnesius, galima rasti brėžinių, nuotraukų, kaip surinkti karkasą, kaip taisyklingai šiaudus sudėti. Raimondas pats braižė ir įvairius mazgus, kurių niekur nebuvo matęs iki tol, bet pats sugalvojo ir pats daug ką išbandė. Dovilė intensyviai talkino knygos kūrimo etapu – fotografavo, apdorojo nuotraukas, maketavo.

Bružai šią žiemą, kai aprims statybų sezonas, planuoja parengti, t. y. papildyti, patobulinti ir paįvairinti gausiais pavyzdžiais, knygą anglų kalba apie šiaudinių namų statybą pasaulinei auditorijai, nes pasidairę po interneto platybes susidarė nuomonę, kad tokios informacijos trūksta. „Matau, kad galima padaryti geriau, – teigia jaunasis statybos specialistas. – Kiekvieną savaitgalį važiuojame apžiūrėti įdomesnių šiaudinių namų Lietuvoje.“

Suderinamumo pojūtis

Atėjus į šiaudinį namą, iš karto jaučiasi, kad jis kitoks – mielesnis, visomis prasmėmis šiltesnis. Bružų namuose 5 kW krosnelė apšildo visą namą, per sezoną sukūrena maždaug 4 m3 kuro, tai kainuoja 120–140 Eur. Langai dideli, patenka daug saulės šviesos. Stogas iš ekovatos ir nendrių. Grindys šiltintos šiaudų ryšuliais. Beje, tokių grindų Lietuvoje taip pat nėra daug – mažai drįstančiųjų jas įrengti. Dažniausiai nežinoma, kaip tai padaryti. „Aš irgi nežinojau, daug eksperimentavau. Susigalvojau savo būdą, jis pasiteisino. Šiandien gal kažką kitaip daryčiau, bet iš principo viskas gerai“, – sako Raimondas.

Kad paneigtų stereotipą apie esą supūsiančias šiaudines grindis, Dovilė papasakoja, kad jų namuose dėl pakilusio vandens slėgio buvo išsimovęs vienas vamzdis, tačiau nieko blogo nenutiko. Sudrėkę šiaudai, jeigu toliau nemirksta – išdžiūsta, kadangi iš apačios pamatas vėdinasi.

„Nendrių stogą pasirinkome daugiausia dėl grožio. Jis atitinka šiaudinio namo filosofiją, gražiai dera su kitomis medžiagomis ir gamta. Be to, toks stogas gražiai sensta“, – pasakoja Bružai, kurie nebijo ir užželiančios samanėlės, nes ji – tik ant paviršiaus.

„Kartais žmonės neturi medžiagų derinimo pojūčio. Būna, pasistato šiaudinį namą, bet įsideda plastikinius langus. Prisiskaito, bet neturi pajautimo, kam ir dėl ko tai daro. Bando kuo pigiau išsiversti. Ateini ir matai – šiaudinės sienos, bet pripūsta makroflekso, kampai užsandarinti kažkokiomis juostelėmis. Intencijos geros, bet nesugebama įgyvendinti“, – pastebi Raimondas.

Profesionalo žvilgsniu

Profesionalus statybos inžinierius sutinka, kad viskas atsiremia į finansus. Užsimena, kad vienu metu buvo pasipylę straipsnių, esą šiaudiniai namai pigūs – vos ne nemokami (sklandė gandai, kad 3 tūkst. eurų pakanka) ir žmonės susigundė, pradėjo statyti, žiūri, kad tiek kainuoja karkasas ir geriausiu atveju šiaudai. O kur visa kita: komunikacijos, nuotekos, vandentiekis, langai, grindų konstrukcija ir kt. – jų kaina yra kaip ir statant paprastą namą. „Šiaudinės sienos ir karkasas sudaro tik 6–8 proc. viso namo kainos. Palyginti su blokeliais, polistirenu, karkasu, vata, kaina mažesnė tik apie 2 proc. Ir tai, jei sugebėsi gerai susiorganizuoti“, – patikslina jis.

Šiaudai, kaip statybinė medžiaga, anot Raimondo, nėra brangūs, vienas ryšulys kainuoja 1–1,50 Eur. Visam namui reikia 200–300 ryšulių. Tačiau nereikia pamiršti transportavimo išlaidų, nes ryšuliai yra didelio tūrio. Ūkininkai šiaudus dažnai atiduoda nemokamai, per 2 savaites po kūlimo prašo supresuoti į ryšulius ir išsivežti, tad reikia rasti, kas turėtų tinkamą presą ir galėtų tai padaryti. Šiaudinėms sienoms geriausiai naudoti ruginius šiaudus. Tinka ir kviečių, ir kvietrugių, geriau – žieminių javų: truputį storesnė ir atsparesnė jų luobelė, nedūla. Bružų namas yra iš kvietrugių šiaudų.

„Statydami namą stengiamės apie 10–15 km spinduliu susirasti ūkininką, galintį duoti šiaudų, – patikslina Raimondas. – Dažniausiai nestatome šiaudinio namo nuo pamatų iki raktų, žmonės patys baigia statybas. Mes tik sukuriame šiaudiškumą.“ Paklaustas, kiek jau pastatė namų, „Krunos“ vadovas net sutrinka, paskui juokiasi, kad iki 7 skaičiavo, o paskui metė.

Vadinamąjį šiaudiškumą yra sukūrę keliolikai namų. „Mūsų įmonė turi krunietį architektą, tad galime atlikti grandinę nuo projektavimo iki šiaudiškumo įgyvendinimo“, – aiškina Raimondas. Projektas nuo įprasto namo skiriasi tuo, kad sienos yra storesnės, tad truputį kitoks ir patalpų planavimas, konstrukciniai sprendimai, o pamatai yra tipiniai.

„Jei turi rankas ir entuziazmo, gali didelę dalį darbų pasidaryti savarankiškai. Pavyzdžiui, mes iškasėme šulinį ir su Dovile visą molį sutepėme ant sienų. Taip sutaupėme, be to, su moliu buvo smagu dirbti“, – džiugiai sako šeimininkai. Atvirų šiaudų lentelėmis neapkalsi, nori nenori tenka tinkuoti molio tinku.

Dovilė ir Raimondas apie technologinius šiaudinio namo dalykus galėtų pasakyti nemažai, tačiau gal geriau, mieli skaitytojai, atsiverskite jų kruopščiai parengtą knygą. Joje ne tik rasite vertingų technologinių žinių, bet ir pajausite šių žmonių bei jų aplinkos spinduliuojamą paprastą džiaugsmą, pilnatvę ir gyvenimo kaime šviesą.

Inga DUBOVIJIENĖ

Linos Mockevičienės nuotr.

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką manote apie klimato atšilimą?
Orai