Pomėgiai
Gimę iš emocijų širdis virpina
2018-04-17

Medžio pliauska, daugeliui atrodanti kaip paprasčiausia malka, medžio meistro Audriaus Merkio rankose atgyja ir transformuojasi į savitos estetikos skirtingo dydžio, formos ir išraiškos angelus, žmonių širdyse ir sielose suvirpinančius netikėčiausias stygas.

Nors iš medžio A. Merkys gali pagaminti bet ką – nuo interjero detalės iki stilingo baldo, tačiau angelai jam mieliausi, juos ir kurti įdomiausia. „Angelų kūryba suteikia man didžiulę išraiškos laisvę. Juos darydamas, nesilaikau kanonų, man svarbiausia perteikti ir sužadinti emociją, todėl žmogiškąsias emocijas savo angelams ir stengiuosi suteikti. Pasirodo, tai žmones jaudina, kiekvieną savaip paliečia“, – prisipažįsta A. Merkys, angelus kuriantis dar tik kelerius metus.

Nenutolo nuo savo šaknų

Iš Utenos kilęs ir save kaimiečiu vadinantis Audrius beveik tris dešimtmečius su šeima gyveno Vilniuje, 18 m. dirbo samdomu didmeninės prekybos mėsa ir žuvimi direktoriumi. Šiems darbo santykiams nutrūkus, grįžo jis prie meninio medžio apdirbimo – savo pirmosios specialybės, kurią jaunystėje įgijo buvusioje Telšių amatų mokykloje (dabartiniame Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultete), kurioje 4,5 m. kursą baigė su pagyrimu per 3 metus. Jo teigimu, pasirinkęs tada medžio apdirbimą, nes medis jam, kaimo vaikui, buvo labiau suprantamas, bet gavo ir tvirtus piešimo, tapybos, kompozicijos, skulptūros pagrindus.

Baigęs mokslus susituokė su klasioke Daiva, Klaipėdos konservatorijoje studijavusia muziką, abu gavo paskyrimus į Vilnių, kur 7 m. Audrius pradirbo Dizaino institute. Šeimai didėjant (gimė sūnus Karolis ir dukra Ieva), teko ieškoti geriau apmokamo darbo. A. Merkys neslepia, kad palankios sąlygos kurti atsirado tik persikrausčius gyventi į nuosavus namus Didžiojoje Riešėje ir paties projektuoto namo rūsyje įsirengus dirbtuves.

A. Merkys pasakoja, kad sužavėtas to, kokį įspūdį jo angelas padaro žmogui

„Gyvenant ir dirbant Vilniuje, labiausiai trūko gamtos, nes mėgstu stebėti jos pokyčius, neturėjau ir dirbtuvių, kur galėčiau dirbti. Šiuo metu man užtenka to, ką turiu, vaikai užaugę ir savarankiški, tad džiaugiuosi galėdamas grįžti prie medžio apdirbimo ir drožybos, kuri teikia man didžiulį malonumą“, – sako Audrius ir pabrėžia, kad kūrybos procese ir pats gauna didžiulį emocinį krūvį. Paklaustas, iš kur semiasi įkvėpimo, jis tik numoja ranka: „Reikia dirbti, tada ir įkvėpimas ateina, o kai dirbi, mintis mintį gena, įvairiausi sprendimai gimsta.“

Tiesa, jis sutinka, kad ne visada pavyksta iš karto savo sumanymą realizuoti, kai kada tenka pasikankinti ieškant tinkamo sprendimo, todėl ir angelai vieni gimsta per kelias valandas, kitiems – ir pusės metų prireikia, tačiau tikina neparduodąs darbų, kurie jam pačiam nepatinka.

Atskleidžia medžio grožį

Merkių namo rūsyje įkurtose dirbtuvėse visur pilna, Audriaus žodžiais, aukso vertės medžio gabalų, laukiančių jo rankų prisilietimo. Radęs įdomesnį medį, vis namo neša – iš malkų krūvos, iš miško, iš gimtųjų namų Utenoje. „Pažįstu medį ir jį valdau, žinau jo apdirbimo technologijas, tad jaučiu didžiulį malonumą galėdamas atskleisti medžio grožį. Bendradarbiauju su baldų gamintojais, jei baldams medžio šakos, susisukimai, visokios ydos ar įskilimai blogai, man tai – privalumas. Jei sugebi tuo pasinaudoti ir dar labiau paryškinti, tai rezultatas ir man pačiam, ir žmonėms įdomus“, – sako medžio meistras ir priduria, kad mažai apdirbto medžio su visomis jo ydomis darbus ypač vertina švedai.

Ne vienas jaunas žmogus prašė jį pamokyti angelus daryti, tačiau kai pasiūlė pirma nurodytą literatūrą apie medžio apdirbimo technologiją perskaityti, tada jų noras mokytis kaip mat išgaravęs. „Kai manęs paklausia, kiek angelų per kiek laiko galima padaryti, su tokiais neturiu apie ką kalbėti, nes toks kelias niekur neveda. Pirmiausia turi būti turinys, o tik tada forma, juk vežimas prieš arklį neturi važiuoti“, – įsitikinęs kūrėjas.

Nors daugiausia angelus jis kuria iš ąžuolo medienos, tačiau mėgsta atskleisti ir kitų medžių grožį, ypač jei akį patraukia išskirtinė tekstūra, spalva, amžius, arba jei tas medžio gabalas turi emocinį krūvį – jam pačiam arba jį atnešusiam žmogui kažką reiškia, siejasi su praeitimi ar brangiais žmonėmis. Taip angelas, pavyzdžiui, pagamintas iš tėvų ar senelių sodo atkeliavusių obelų ar seniai sunykusios sodybos ąžuolų likučių, įgauna dar didesnį emocinį užtaisą. Pavyzdžiui, visai neseniai gavo užsakymą pagaminti kelis angelus iš vienos moters tėviškės medžių – ji nori juos savo seserims padovanoti. O štai kitai klientei gamino angelus iš supuvusių tėviškės ąžuolų nuolaužų – vieną jų ji kaip amuletą nuolat su savimi nešiojasi.

Geriausias įvertinimas – pirkėjų reakcija

Planuoja artimiausiu metu A. Merkys pradėti medinius papuošalus gaminti, storiausią knygą eskizų jau prisipaišęs, jiems specialiai saugo juodojo ąžuolo medieną. Jo įsitikinimu, papuošalas nebūtinai iš prabangių metalų turi būti, svarbiausia, kad jis būtų skoningas ir savitas, žodžiu, pataikytas.

Mediniais A. Merkio angelais prekiaujama keliose Vilniaus meno galerijose, kur jie laukia turtingų pirkėjų, nes, pasak Audriaus, galerijų antkainiai darbų kainas padidina mažiausiai 5 kartus. Pasidomėjęs, kas juos perka, sužinojo, kad medinius angelus įsigyja kruiziniais laivais į Lietuvą atplaukiantys kolekcionieriai iš Singapūro, Vietnamo, Korėjos, Kinijos.

Įdomiausia Audriui savo darbus parduoti pačiam mugėse, anot jo, prekyba mugėje – tam tikras pasitikrinimas. „Man įdomu bendrauti su pirkėjais, stebėti jų pirminius įspūdžius, kaip liečia medį, kaip žiūri, ką sako jų akys – tai atperka viską. Vieni priėję sustingsta, kiti – net pašoka iš nuostabos. Pabendravęs su žmonėmis grįžtu pilnas idėjų“, – tiesioginio kontakto naudą pabrėžia kūrėjas. Jis neslepia, kad didžiulis atradimas jam buvusi Kauno, kur prieš metus pavasarinėje mugėje pirmą kartą savo darbus pristatė, publika. Čia jo darbais domėjosi ir juos pirko ne tik paprasti žmonės, bet ir žinomi savo srities profesionalai: dailininkai, skulptoriai. Kauniečiai jam pametė mintį gaminti ne tik stovimus, bet ir kabinamus angelus, kad įsigyti sau angelą galėtų ir mažai vietos namuose turintys žmonės. Į Kauną A. Merkio angelai „atskris“ ir šį gruodį – Šv. Archangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios atstovai pakvietė čia surengti parodą.

Drožėjas pasakoja, kad sužavėtas to, kokį įspūdį jo angelas padaro žmogui, kai kada ir kainą nuleidžia, ne vieną yra ir padovanojęs, jei mato, kad žmogus akių atitraukti negali, tačiau įsigyti sau leisti negali. Jei žmogus angelus perka ne sau, o dovanų, visada pasidomi, kokiam žmogui, kokia proga. „Kai pataikai parinkti, žmogus net pašoka iš netikėtumo“, – savo psichologinėmis įžvalgomis džiaugiasi A. Merkys ir prisipažįsta, kad konkrečiam žmogui angelą gaminti jam ypač įdomu. Jo teigimu, dar nė vienas savo užsakymu neliko nusivylęs.

Žavisi skandinaviška estetika ir laisvės pojūčiu

Labiau nei apie savo kūrybą ar gyvenimą A. Merkys mėgsta pasakoti apie keliones po Skandinavijos šalis, į kurias kasmet leidžiasi jau daugiau kaip dešimtmetį. Iš pradžių vykdavo žvejoti, vėliau žvejyba tarsi nukeliavo į antrą planą – skandinaviškos gamtos ir kultūros pažinimas užgožė šį pomėgį. Su 5–6 žmonių kompanija (kaskart vis su kitais pakeleiviais) su vienu, kartais dviem kemperiais kasmet nuvažiuoja mažiausiai po 7 tūkst. km, dar apie 2 tūkst. km nuplaukia laivais. Keliauti renkasi liepos mėnesį, nes būtent šiuo metu geriausiai atsiskleidžia skandinaviškos gamtos grožis.

„Esu išmaišęs visus pakraščius, salas, buvęs ir už Šiaurės poliarinio rato. Skandinavija – nerealus kraštas. Ten toks laisvės, estetikos pojūtis, kad grįžęs kokias 2–3 savaites skrajoju padebesiais, nenusileisdamas ant žemės“, – pakiliai kalba A. Merkys.

Drožėjo rankoms paklūsta ir metalas

Jis pasakoja, kad per šias keliones ne tik įdomių dalykų (pvz., tokių kaip 500 kaliausių pieva ar papuošalai iš meteorų ir aukso) pamato ir sužino, bet ir su labai įdomiais žmonėmis susipažįsta, pabendrauja. Norą kartu keliauti pareiškia įvairių profesijų ir tautybių žmonės, daug įspūdžių suteikia ir ten sutinkami, jo žodžiais, tikri žmonės, jų mentalitetas, gyvenimo paprastumas, natūralumas. Lig šiol jis mena greičiausiai iš kalnų į Suomijos prekybos centrą atklydusį vyriškį, tiksliau, jo gilų, paslaptingą, tolį kiaurai veriantį žvilgsnį, nukėlusį į vaikystę ir priminusį jam senelio žvilgsnį; negali pamiršti ir savo pasaulėjauta į tėvą Stanislovą panašios vienuolės.

„Savo seneliui ir tėvams esu už daug ką dėkingas, iš tų paprastų kaime gyvenusių ir dirbusių žmonių gavau pagrindus. Pabuvimas Skandinavijoje daug ką sustiprina ir apverčia. Po tokių kelionių su didžiuliu energijos antplūdžiu imiesi darbų ir visiškai kitaip žiūri į darbą. Tai „veža“, skandinavų gyvenimo būdas užduoda toną“, – sako Audrius Merkys, kuris idėjų mediniams angelams kurti semiasi iš gamtos, kelionių įspūdžių po Skandinavijos šalis ir svarbiausia – bendravimo su žmonėmis.

Gitana KEMEŽIENĖ

Nuotraukos autorės

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai